Regėjimo teorija

lapkričio 9, 2012 in Sveikatingumas

Apie akis ir regėjimą

Kaip sudaryta akis, kodėl sutrinka regėjimas, kodėl žalinga yra nešioti akinius ir kaip galima pagerinti savo regėjimą. Pateikiame dvi regėjimo teorijas: pagal H. Helmholcą ir V. Beitsą.

Regėjimas pagal H. Helmholcą

Maždaug prieš 200 metų vokiečių mokslininkas Hermanas Helmholcas (1821-1894) pasiūlė hipotezę apie tai kaip dirba žmogaus akis. Pasak jo žmogaus akis yra rutulio formos, kurio priekinėje dalyje yra lęšiukas, o lęšiuką apgaubia žiedo pavidalo – krumplyno raumuo.

Kai krumplyno raumuo yra atsipalaidavęs, lęšiukas yra plokščias, lęšiuko židinys projektuojasi į tinklainę. Tokia akis gerai mato toli. Tai atitinka geometrinės optikos dėsnį: ryškus toli esančių daiktų vaizdas matomas lęšiuko židinyje. Šiuo atveju daikto vaizdas projektuojasi ant tinklainės ir yra ryškus.

Norint pamatyti arti esančius daiktus reikia keisti optinės sistemos parametrus. Pagal Helmholcą krumplyno iš visų pusių apgaubiantis lęšiuką jį suspaudžia ir jis tampa labiau išgaubtas. Židinio nuotolis išgauto lęšiuko yra trumpesnis ir židinys atsiranda akies viduje. Tokia akis gerai mato arti esančius daiktus, nes pagal geometrinės optikos dėsnį arti esančių daiktų ryškus vaizdas projektuojasi už optinės sistemos židinio. Šiuo atveju ryškus daikto vaizdas bus ant tinklainės.

Kai reikia matyti toli, raumuo atsipalaiduoja, lęšiukas vėl suplokštėja ir žmogus gerai mato toli. Kai reikia matyti arti, jis įtempia lęšiuko raumenis ir jis gerai mato arti. Tokia regėjimo teorija pagal H. Helmholcą.


Kaip trumparegystę aiškino Helmholcas? Kai kurių žmonių krumplyno raumuo yra įsitempęs visą laiką ir neleidžia lęšiukui tapti plokščiu. Tokius žmones jis pavadino trumparegiais (miopija) trumparegiai arti mato gerai, o toli – blogai.

Helmholcas pasiūlė taisyti trumparegystę panaudojant įgaubtą, minusinę linzę. Tokiu atveju pailgėja židinio nuotolis ir trumparegis žmogus su minusiniais akiniais gerai mato ir tolimus daiktus, tik jie būna mažesni. Minusinė linzė mažina.

Nuo to laiko visi akių gydytojai trumparegiams išrašo minusinius akinius ir liepia juos nešioti visą laiką.

Toliaregystė pagal Helmholcą. Senstant silpnėja lęšiuko raumuo ir jis nepajėgia suspausti lęšiuko. To pasėkoje lęšiukas visą laiką yra plokščias. Žmogus gerai mato toli, bet blogai mato artimus daiktus.

Toliaregystė ištaisoma su išgaubtomis arba pliusinėmis linzėmis. Pliusinės linzė sutrumpina lęšiuko židinio nuotolį ir toliaregis su pliusiniais akinais gerai mato ir arti esančius daiktus, bet truputį padidintus. Pliusinė linzė didina. Ir nuo to laiko visi akių gydytojai visiems toliaregiams išrašo pliusinius akinius, kuriuos jie naudoja skaitymui ir kitiems smulkiems darbams.

 Regėjimas pagal V. Beitsą

Pusę amžiaus vėliau JAV gimė Viljamas Horacijus Beitsas, kuris tapo oftalmologu. Baigęs medicinos institutą jis penkis metus pradirbo akių gydytoju ir nusivylė savo darbo vaisiais. Visų jo pacientų, kuriems Beitsas išrašė akinius, regėjimas pablogėjo. Ir antra į ką atkreipė dėmesį Beitsas buvo tai, kad kai kurie jo pacientai vasarą išvykdavo į kaimą ir ten sudaužydavo ar pamesdavo akinius. Jiems tekdavo du ar tris mėnesius apsieti be akinių. Kai jie sugrįždavo, Beitsas patikrindavo jų regėjimą ir pastebėjo, kad kai kurių regėjimas pagerėjo, jiems nenešiojant akinių.

Beitsas ėmė ieškoti priežasčių. Jis 30 metų tyrė žmogaus akis. Sukonstravo prietaisą retinoskopą, kurio pagalba jis iš dviejų metrų atstumo galėjo nustatyti akies parametrus. Ir jis stebėjo kaip keičiasi trumparegių, toliaregių, vaikų, sportininkų regėjimas.

Po ilgų tyrinėjimų jis priėjo išvados, kad Helmholco regėjimo teorija neteisinga. Akies optinius parametrus keičia ne krumplyno raumuo, keičiantis lęšiuko kreivumą, bet akis dirba kaip paprastas foto aparatas: akies optiniai parametrai keičiasi ilgėjant arba trumpėjant akies ilgiui. Akies optinius parametrus keičia šeši akį judinantys raumenys.

Akyje yra šeši akį judinantys raumenys. Tai viršutinis išilginis raumuo, kuris pakelia akį į viršų, 2) apatinis išilginis raumuo, kuris akį nuleidžia į apačią; 3) vidinis šoninis išilginis raumuo, kuris akį pasuka į nosies pusę; 4) išorinis šoninis išilginis raumuo, kuris akį pasuka į šalį ir du labai svarbūs skersiniai raumenys: 5) viršutinis skersinis raumuo, kuris akį apima puslankiu iš viršaus ir 6) apatinis skersinis raumuo, kuris akį apima puslankiu iš apačios.

Kaip žmogus mato pagal Beitsą? Kai visi šeši akį judinantys raumenys yra atsipalaidavę, akis iš tikrųjų kaip ir sakė Helmholcas, yra rutulio pavidalo, o lęšiuko židinys yra tinklainėje. Tokia atsipalaidavusi akis gerai mato toli.

Kad akis ryškiai matytų arti esančius daiktus reikia keisti optinės sistemos parametrus pagal geometrinės optikos dėsnius. Tam tikslui dar labiau atsipalaiduoja išilginiai raumenys ir įsitempia abu skersiniai raumenys. Akies obuolys yra skystas stiklakūnis. Spaudžiant skersiniams raumenims akis pailgėja ir tampa panaši į agurką. Panašiai kaip juda fotoaparato objektyvas nustatant vaizdo ryškumą. Židinys atsiranda akies viduje ir tokia pailgėjusi akis gerai mato arti esančius daiktus.

Reikia žiūrėti į tolį – jis sumirksi, atsipalaiduoja skersiniai raumenys, o išilginiai raumenys patempia ir akis vėl įgyja ritulio formą ir vėl žmogus gerai moto toli.

Kas yra trumparegystė pagal Beitsą? Beitsas rado trumparegystės priežastį. Kai kuriems žmonėms skersinai raumenys dėl perkrovų tiek būna įsitempę, kad nebegali pilnai atsipalaiduoti. Tokių žmonių akys obuolys yra daugiau ar mažiau pailgas ir jie yra trumparegiai.

Kai tiktai trumparegiui ant nosies užkabinami akiniai: šitie įsitempę skersiniai raumenys jau niekad nebeatsipalaiduos. Atsipalaiduoti jiems neleis akiniai, nes jeigu jie ims atsipalaiduoti, tai su akiniais žmogus matys blogiau. Dar daugiau prie didelių regėjimo perkrovų, šie skersiniai raumenys gali įsitempti ir įsitempia vis labiau ir labiau – akis vis ilgėja ir reikia vis stipresnių ir stipresnių akinių. Aišku, šis procesas ne visiems vienodu greičiu vyksta. Būna, kad regėjimas pradeda nuo 1,5 dioptrijos pablogėja iki 24 dioptrijų.

Beitsas siūlo paprastą ir suprantamą metodiką regėjimo atstatymui: Visų pirma kiek galima mažiau nešioti akinius arba laikinai juos pakeisti silpnesniais (R. Kaplanas paskaičiavo, kad akiniai, kurie negadintų regėjimo turėtų atstatyti ne 100% regėjimo, o tik maždaug 83%). Ir atliekant pratimus reikia atlaisvinti įtemptuosius skersinius raumenis, ir sustiprinti išilginius.

Akiniai daro dvejopą žalą: visų pirma jie neleidžia dirbti skersiniams raumenims – akiniai dirba už juos. Antra akiniai akis padaro nejudriomis. Žmogus nenešiojantis akinių nuolat judina akis. Kai tiktai ima nešioti akinius, žmogus jau daugiau sukioja galvą, o ne akis.

Ar jūs girdėjote, kad kas nors ar kur nors kalbėtų ar reklamuotų, kad reikia prižiūrėti akis, leisti joms atsipalaiduoti, treniruoti? Pilna visokiausių reklamų, bet ar girdėjote, kad kas nors pasakytų: Žmonės, leiskime pailsėti savo akims, atlikime keletą pratimų akims!

Toliaregystė pagal Beitsą. Daugeliui žmonių jau nuo 40-45 metų ima silpti skersiniai akių raumenys, o dar vėliau apie 45-50 metus stipriai įsitempia, apsineša šlakais ir išilginiai raumenys. To pasėkoje akis vis dar tebėra rutulio formos ir todėl klasikiniai toliaregiai gerai mato toli. Bet reikia matyti ir arti. Kad arti esančių daiktų vaizdas būtų ryškus, reikia suspausti akies obuolį, kad akis pailgėtų. Ir ką gi, išilginai raumenys laiko akį, o skersiniams raumenims neužtenka jėgos suplokštinti akies obuolį. Ir žmogus arti esančius daiktus mato neryškiai. Tai jau toliaregystė.

Kai toliaregiui pakabina ant nosies pliusinius akinius, būkite tikri – skersinai raumenys visai nustos dirbę. Todėl, kad toliaregiui, kuris naudojasi akiniais, jie nereikalingi. Vietoj raumenų dirba akinių linzės.

Ką toliaregiams siūlo Beitsas? Visų pirma kiek galima daugiau atsisakyti akinių arba laikinai pakeisti juos silpnesniais ir atliekant specialius pratimus atlaisvinti įtemptus išilginius raumenis, o nusilpusius skersinius patreniruoti, kad jie taptų stipresni.

Kaip ir trumparegiams, taip ir toliaregiams nešiojant akinius, reikia vis stipresnių akinių. Skersinai raumenys nešiojant akinius vis silpnėja, o išilginiai akį tempia vis labiau ir akis tampa plokščia. Tada židinys projektuojasi už tinklainės. Tai jau hipermetropija. Tokiu atveju toliaregis jau blogai mato ir toli, ir arti. Jam jau reikia dvigubų (bifokalinių) akinių: vieni akiniai yra skiriami žiūrėjimui arti, o kiti žiūrėjimui į tolį.

Žvairumas. Trečias regėjimo sutrikimas, kurį ištaiso Beitso metodas yra žvairumas. Žvairumas gali būti įgimtas arba atsiranda dėl išgąsčio ar traumos. Išgąsčio metu įsitempia kuris nors išilginis raumuo ir akis ima žiūrėti į šoną.

Ką siūlo ortodoksali medicina? Operaciją. Štai, šitą įtemptą raumenį reikia perpjauti, pailginti, o kitą sutrumpinti ir akis bus vietoje.

Beitsas buvo kategoriškai prieš visas akių raumenų operacijas. Jis siūlo paprastais pratimais įtemptą raumenį atlaisvinti, o susilpnėjusį raumenį sustiprinti. Ir raumenys patys pastatys akį į savo vietą. Vaikų žvairumas atsistato žymiai lengviau nei suaugusiems. Juk vaikų raumenys dar elastingi.

Buvo toks rusų kino aktorius Savelijus Komarovas. Jo žvairumas buvo retai pasitaikantis. Įtempti buvo viršutinis išilginis ir vidinis išilginis raumenys. Jo akis žvairavo į viršų ir į vidų. Dėl to jo veidas buvo savaime komiškas. Be šypsenos tiesiog sunku buvo į jį žiūrėti. Kai jis prieš 35 metus pabėgo į JAV jam pasiūlė pašalinti žvairumą. Jis sutiko, vaikščiojo į kursus – dingo žvairumas, bet kartu jo veidas neteko ir komiškos išvaizdos. JAV jis jau buvo žinomas kaip dramos aktorius, o ne kaip komikas.

Astigmatizmas. Ir ketvirtas sutrikimas, kurį ištaiso Beitso metodas yra astigmatizmas. Astigmatizmą ištaiso tik Beitso metodas. Akiniai tokiu atveju nieko nepadeda.

Astigmatizmas – tai iškreiptas atvaizdas. Su akiniais galima kompensuoti tik retą cilindrinio astigmatizmo atvejį. Tačiau tam reikalingi labai brangūs cilindriniai akiniai su kuriais matosi šiek tiek geriau.

Beitsas parodė, kad astigmatizmo priežastis yra neteisingas tų pačių šešių akį judinančių raumenų darbas. Astigmatizmo atveju raumenys taip netaisyklingai suspaudžia akį, kad ji tampa asimetrinė. Tokiu atveju vaizdas tampa neryškus, dvejinasi kartais trejinasi arba vienas vaizdas uždengia kitą.

Kai žmogus pagal Beitso metodą atpalaiduoja visus akių raumenis, akis dėl perteklinio vidinio slėgimo vėl tampa apvali, simetriška ir astigmatizmas dingsta.

Tarp kitko, visi žmonės, kurie nešioja akinius be toliaregystės ir trumparegystės yra dar ir nedidelio laipsnio astigmatikai. Tiktai gydytojai apie tai nieko nesako, nes jie nesugeba gydyti astigmatizmo.

Jeigu neįmanoma parinkti akinių – tai jau stipraus astigmatizmo požymis; antras požymis žmogus painioja raides lentelėje, kai tikrinamas jo regėjimas. Beveik kiekvienas kam reikia akinių gali surasti savo astigmatinį tašką…

Treniruoti ir tobulinti savo regėjimą gali kiekvienas žmogaus nepriklausomai nuo jo amžiaus. Pvz., Prof. Chirurgas Fiodoras Uglovas. Jis 50 metų (nuo 40 metų amžiaus) operuodavo su akiniais (plius du). Būdamas 95 metų Beitso metodu atstatė regėjimą ir toliau operavo be akinių.

1901 metais Beitsas parašė darbą, kuriame parodė, kad visi keturi regėjimo sutrikimai: trumparegystė, toliaregystė, žvairumas ir astigmatizmas yra susieti su akį judinančiais raumenimis. Kai kurie raumenys per daug įtempti, o kai kurie per daug atpalaiduoti. Jis taipogi sukūrė pratimų sistemą, kurie padeda raumenis atpalaiduoti arba įtempti. Pagrindą šiems pratimams jis paėmė iš Š. Amerikos indėnų. Beitsas pastebėjo, kad indėnai reguliaria atlieka kažkokius pratimus akimis…

Kyla klausimas: kodėl mes nieko nežinome apie Beitso metodiką? Yra trys svarbios, bet kartu ir banalios priežastys:

1. Pirmoji – tai pinigai. Kasmetinis pelnas iš akinių, kontaktinių linzių pardavimo ir operacijų pasaulyje viršija 50 milijardų. Žmonėms skirta nešioti akinius, nes kažkam reikia pelno… Ekonomikos dėsnis: vartotojas neturi išnykti. Ligonis neturi pasveikti.

2. Antroji – medicinos ir apskritai mokslo konservatiškumas, sustabarėjimas. Studentai visame pasaulyje yra mokomi pagal Helmholco metodiką. Helmholco metodas gerai tinka prie dabartinės medicinos sistemos. Gydytojas gydo, bet ne moko kaip gyventi. Naujai informacijai pririmti reikia energijos! Tai tinka ne tik mokslinei informacijai, bet ir religinei…

3. Trečioji – taipogi banali. Tam, kad susigrąžintume regėjimą pagal Beitsą reikia pačiam padirbėti… reikia pradėti sveikai gyventi ir maitintis, išvalyti organizmą nuo šlakų ir atlikinėti pratimus akims. Pasirodo, kad daugumai tai nėra priimtina. Geriau vaikščioti su akiniais arba pas gydytojus, operuotis. Kad tik pačiam nieko nereikėtų daryti.

Pirmos dvi priežastys yra labiau objektyvios nuo mūsų mažai priklausančios, o trečioji subjektyvi, t.y. priklausanti nuo mūsų.

Kitos dvi akių ligos: glaukoma ir katarakta. Kataraktos ir glaukomos priežastis kad ir kaip būtų keista yra paprasta – tai sąstingio reiškiniai akyse. Reikalas tas, kas akis taipogi maitina kraujas ir iš dalies per akį judinančius raumenis. Jeigu raumenis gerai išvystyti, jie maitina akį krauju, pastoviai ją masažuoja suspausdamos ir atleisdamos. Tokiu atveju medžiagų apykaita akyse yra gera ir akys yra sveikos. Kai tiktai sutrinka akį judinančių raumenų darbas, ir visų pirma dėl akinių, iš karto suprastėja akių aprūpinimas krauju, sutrinka medžiagų apykaita ir akyse atsiranda sąstingio reiškiniai. Užsiteršia išėjimo kanalėliai, padidėja spaudimas, ir štai – glaukoma. Šlakai pradeda nusėsti ant lęšiuko ir jo viduje ir štai – katarakta.

Pagyvenęs žmogus kreipiasi pas gydytoją dėl pablogėjusio regėjimo. Gydytojo atsakymas: pradinė kataraktos stadija, lauk kol prinoks, o tada darysime operaciją. Dažniausia pasaulyje atliekama operacija yra kataraktos.

Pradinėse kataraktos ir glaukomos stadijose 90% padeda Beitso gimnastika. Žmogus pradeda atlikinėti pratimus, atstato akių aprūpinimą krauju ir tie sąstingio reiškiniai patys išnyksta. Juk žmogaus organizmas sugeba regeneruotis…. atsistatinėti.

Dėl tos priežasties pratimus reikia daryti prieš valgį. Kodėl? Todėl, kas tada kraujas yra alkanas. O alkanas kraujas turi savybę – jis iš ląstelių valo šlakus. Tuo yra paremtas gydomojo badavimo principas.

Pasirodo mažai kas žino ir nepropaguoja apie pradinę kataraktos stadiją. Kai ryte prabudęs atmerki akis, žiūri į lubas ir matai plaukiojančias museles, kažkokias šiukšles ar pan. Tai ir yra pradinė kataraktos stadija. Tai gali tęstis keletą metų…, o paskui akyse rūkas, apakimas arba operacija.

Taigi Beitso metodas ne medicininis. Tai psichologinis – pedagoginis metodas. Ir visame pasaulyje Beitso metodu užsiima ne gydytojai okulistai, bet pedagogai ir psichologai. Šiame metode nieko nereikia gydyti, čia reikia žmogų išmokyti.

Pusiau anekdotinis atvejis. Vaikinas pasiklausęs apie Beitso metodą klausia: tai ką dabar visą gyvenimą reikės tuos pratimus daryti? Ar tu kiekvieną rytą prausiesi, dantis valai? Na, taip atsako. Tai kiek ilgai tu gali praustis? Ar ruošiesi praustis visą gyvenimą?

Specialiai tam laiką reikia skirti tik iš pradžių. O vėliau reikia mažiau ir tai jau laiko neatima tik reikia atsiminti, kad turi akis ir joms reikia tavo prisiminimo bei rūpesčio.

Taigi akys toks pat organas kaip ir visi kiti žmogaus organai

ir jomis reikia rūpintis, prižiūrėti, pailsinti!

Informacijos šaltinis: www.see.active.by

(C) Šiame straipsnyje pateikta informacija skirta bendram susipažinimui. Už informacijos autentiškumą atsako straipsnio autorius, tačiau neatsako už patirtą žalą kilusią pasinaudojus svetainėje pateikta medžiaga. Atsakomybė pilnai tenka informacijos vartotojui. Prieš pradedant praktiškai taikyti aprašytus žmogaus kūno sveikatos atstatymo ir tolimesnės sveikos gyvensenos būdus, rekomenduojame pasitarti su šeimos gydytoju.