Renkamės šuniuką

spalio 12, 2012 in Augintiniai

Šuns charakteris ir veislė

Beveik visiems žmonėms, nusprendusiems įsigyti grynaveislį šunį svarbiausia gyvulio išvaizda, bet neužmirškite, kad kiekvienos veislės šunims būdingas tam tikras charakteris. Daug veislių yra labai senos, jų paskirtis įvairi. Paprastai šuo turėjo tarnauti žmogui ir lengvinti jam darbą. Be abejo, iš pradžių šuns išvaizda beveik neturėjo reikšmės, nors žmogus anksti suprato, kokios struktūros ir spalvos kailis ar sudėjimas tinkamesni konkrečiam darbui. Šunys, atliekantys tą patį darbą toje pačioje pasaulio dalyje, supanašėjo neatsitiktinai. Senųjų veislių standartai ne per daug skiriasi nuo dabartinių.

Grynaveislis šuo – ne šiaip šunėkas

Šiandien, ypač Vakaruose, dauguma šunų nebeatlieka darbų, kuriems kadaise buvo išvesti. Tačiau jie, išskyrus negausias išimtis, puikiai prisitaikė prie naujojo – kambarinių gyvulėlių – vaidmens.

Šuns šeimininkas turi suprasti, kad pirmykščiai šuns instinktai glūdi genuose. Ilgų atrankinio veisimo amžių keli dešimtmečiai neišdildys. Neužmirškite šito, rinkdamiesi veislę. Dažnai sakoma, kad prie šuns išvaizdos galima lengvai priprasti, o prie būdo – daug sunkiau. Šuns būdas jums turi patikti visą jo gyvenimą, todėl labai rūpestingai rinkitės veislę. Įsigytas grynaveislis šuo turi teikti džiaugsmo šeimininkams ir sykiu pats būti laimingas.

Literatūros šaltinis:
Šunys: Enciklopedinis žinynas. – AKTĖJA. / Versta iš „The dog encyclopedia“ Esther J.J. Verhoef – Verhallen, iš anglų k. vertė Danguolė Žalytė – 272 p.; iliustr.


Perku grynaveislį šunį

Rinkitės neskubėdami

Be abejo, grynaveislio šuns negalima pirkti nei iš šio, nei iš to. Šuo veikiausiai gyvens jūsų šeimoje ne mažiau kaip dešimt metų ir nesitrauks nuo jūsų nei dieną, nei naktį. Kaip ir jūsų giminaičiai, jis bus šeimos narys, todėl derėtų jį tokiu ir laikyti. Neužmirškite, kad šuo paveiks ir jūsų kasdieninį gyvenimą. Kadangi šunų veisėjų būna ir gerų, ir blogų, užuot galvotrūkčiais puolę pirkti šuns, pirmiau apsiklausinėkite.

Iš pradžių pagalvokite, kam jums reikia šuns. Ketinate pralobti prekiaudami šuniukais? Ruošiatės su šunimi dalyvauti parodose ir prasimušti į šunų aukštuomenę? O gal norite tik šeimos šuns? Šuniukas su menkais spalvos ar plauko trūkumais daug pigesnis, bet tada nesitikėkite laurų šunų parodose. Tačiau kaip šeimos šuo jis bus nė kiek ne prastesnis už gražuolį čempioną.

Jei jums reikia medžioklinio šuns, susiraskite veisėją, kuris prekiauja tokiais šunimis. Tikėtina, kad įsigysite geresnį medžioklinį šuniuką, negu nusipirkę tos pačios veislės šunį, kilusį iš vienų čempionų. Be abejo, gali būti ir atvirkščiai.

Jei įmanoma, pirmiausia užmegzkite ryšį su jus dominančios veislės klubu, kuris rūpinasi vienos veislės šunimis. Apsilankykite klube, pasikalbėkite su veisėjais ir entuziastais, įstokite į veislės klubą, kad gautumėte biuletenius. Jie paprastai leidžiami du kartus per metus ir pateikia daug naudingos informacijos. Kruopščiai apgalvokite, ko jums reikia, ir niekada nepirkite šuns iš šunininkystės ūkių, prekybininkų, gyvūnų parduotuvių ar turgaus. Nepaklausę mūsų patarimo, nežinosite, ar šuo sveikas, kaip atrodo ir kokio būdo jo tėvai, o svarbiausia – kaip jis auklėtas, kai buvo visai mažas, kokie objektų vaizdai ir su jais susijusios reakcijos užfiksuoti šuniuko smegenyse. Toks šuniukas pigesnis, bet jei paaiškės, kad jis ligotas, išleisite krūvą pinigų gyvulėliui gydyti.

Jei pasirinkote retą veislę, geriausią veisėją rasti sunku. Jums padės respublikinė kinologų draugija, turinti duomenų banką. Kartais retą veislę reikia įvežti. Tokiu atveju pasirūpinkite, kad visi dokumentai būtų tvarkingi, ir paklauskite kinologų draugijoje, ar niekas anksčiau nebandė įsivežti šios veislės šuns. Nebūgštaukite, kad reta veislė brangesnė už populiarią. Kartais toks šuo net būna pigesnis, nes žmogui, kuris verčiasi palyginti nežinomos veislės šunų auginimu, sunkiau surasti jiems tinkamus namus.

Šuo ar kalė?

Tiek šunys, tiek kalės turi ir pranašumų, ir trūkumų. Šuns būdas paprastai ne toks permainingas kaip kalės, nes rujojančias kales (paprastai porą kartų per metus) kankina hormonų audros. Tuo metu kalės trokšta poruotis ir palieka ant kilimo dėmių. Šio nepatogumo galima išvengti, apmovus kalę specialiomis sauskelnėmis, suleidus vaistų, kad jai nebūtų ovuliacijos, arba iškastravus. Patinai savarankiškesni ir ne tokie meilūs. Ypač tai būdinga neklusnesniems šunims, kaip antai rotveileriams. Ne tokių agresyvių veislių patinai ir patelės skiriasi mažiau, bet išimčių iš šios taisyklės – per akis.

Šunį ar kalę rinktis, priklauso nuo jūsų. Žmogus, anksčiau nelaikęs šunų ir užsimanęs savarankiškesnės veislės, turėtų rinktis kalę. Paprašykite veisėją patarimo. Jis kiauras dienas praleidžia su šunimis ir pažįsta juos kaip nuluptus. Geras veisėjas mielai išrinks iš vados jūsų norus ir galimybes labiausiai atitinkantį šuniuką. Vienos veislės šunų būdas gali smarkiai skirtis. Kiekvienas šuo nepakartojamas, skiriasi net tos pačios vados šuniukai.

Suaugęs šuo ar mažas šuniukas?

Dauguma žmonių rinktųsi šuniuką, nes jį palyginti nesunku dresuoti. Visiems smagu žiūrėti, kaip auga šuniukas. Ir vis dėlto rinktis suaugusį šunį išmintingiau. Jo būdas jau susiformavęs, jis daugiau neaugs. Paprastai toks šuo bent šiek tiek dresuotas, įpratęs gyventi šeimoje. Jis nebešėlioja, lengvai prisitaiko prie naujų sąlygų. Suaugęs šuo prisiriša prie šeimininko taip pat stipriai, kaip mažas šuniukas.

Daug veislių klubų turi specialų skyrių, kurio paskirtis – ieškoti naujų šeimininkų suaugusiems arba beveik suaugusiems šunims. Veislės klube jums bus atvirai paaiškinta, kodėl šuniui reikia naujų namų. Jei norite suaugusio šuns, paskambinkite į patinkamos veislės klubą. Juk per galvą negausite.

Literatūros šaltinis:
Šunys: Enciklopedinis žinynas. – AKTĖJA. / Versta iš „The dog encyclopedia“ Esther J.J. Verhoef – Verhallen, iš anglų k. vertė Danguolė Žalytė – 272 p.; iliustr.